Jei rentgeno ar magnetinio rezonanso tyrimo (MRT) išvadoje pamatėte žodį „osteochondrozė“, tai savaime nereiškia, kad stuburas yra pavojingai pažeistas arba kad skausmas neišvengiamas. Šiuo terminu dažniausiai apibūdinami degeneraciniai tarpslankstelinių diskų ir gretimų stuburo struktūrų pokyčiai. Jų reikšmę galima vertinti tik kartu su Jūsų simptomais, neurologine būkle, kasdiene judėjimo funkcija ir priežastimi, dėl kurios tyrimas buvo atliktas.
Trumpai: gydomas ne tyrimo aprašymas, o žmogaus problema. Vienam žmogui toks radinys gali būti atsitiktinis, kitam – viena iš bendro simptomų vaizdo dalių. Todėl vienodo MRT aprašymo nereikėtų paversti vienodu gydymo planu.
Kas yra osteochondrozė ir ką reiškia šis įrašas?
„Osteochondrozė“ yra platus terminas. Praktikoje jis gali būti vartojamas apibūdinti su amžiumi ir audinių adaptacija susijusius tarpslankstelinių diskų, slankstelių ir šalia esančių audinių pokyčius. Radiologinėje išvadoje taip pat gali būti atskirai minimas sumažėjęs disko aukštis, disko išsigaubimas, kaulinės išaugos ar kiti degeneraciniai požymiai.
Žodis „degeneracinis“ dažnai skamba grėsmingiau, nei turėtų. Jis apibūdina struktūros pokyčius, tačiau nepasako, kiek žmogui turėtų skaudėti ir kokio gydymo jam reikia. Tam reikalingas klinikinis įvertinimas: simptomų istorija, judesių, jėgos, jutimų, refleksų, reakcijos į krūvį vertinimas.
Ar degeneraciniai stuburo pokyčiai visada sukelia skausmą?
Degeneracinių požymių randama pacientams, kurie nejaučia nugaros skausmo. Brinjikji ir kt. (2015) sisteminėje apžvalgoje apskaičiavo, kad tarpslankstelinių diskų degeneracijos radinių paplitimas tarp simptomų neturinčių žmonių didėjo nuo maždaug 37 % dvidešimtmečiams iki 96 % aštuoniasdešimtmečiams. Tai rodo, kad dalis vaizdinių pokyčių yra amžėjimo dalis, o ne savaime suprantamas skausmo paaiškinimas.
Vis dėlto būtų netikslu teigti, kad MRT radiniai nėra svarbūs. Kita Brinjikji ir kt. (2015) metaanalizė parodė, kad kai kurie juosmeninės dalies radiniai jaunesniems nei 50 metų žmonėms buvo dažnesni skausmą jaučiančiųjų grupėje. Pokyčius reikia ne ignoruoti ar galvoti, jog tai vienintelė priežastis, o patikrinti, ar jie sutampa su simptomais ir klinikiniu vaizdu.
Kokie simptomai gali būti svarbūs?
Pats terminas „osteochondrozė“ neturi vieno specifinio simptomų rinkinio. Žmogus gali jausti vietinį kaklo ar nugaros skausmą, sustingimą, greitesnį nuovargį ilgiau išbuvus vienoje padėtyje arba sunkumą atliekant tam tikrus judesius. Tačiau tokie pojūčiai būdingi daugeliui skirtingų būklių, todėl jų negalima paaiškinti vien tyrimo įrašu.
Jei kartu dirginama nervinė šaknelė, skausmas gali plisti į ranką ar koją, gali atsirasti dilgčiojimas, tirpimas arba jėgos pokytis. Tokiais atvejais svarbu įvertinti simptomų kryptį, jutimus, jėgą ir refleksus. Plačiau apie tai paaiškinta straipsniuose apie stuburo išvaržą ir kaklo išvaržą.
Svarbiausia: simptomų intensyvumas nebūtinai atitinka tyrime aprašytų pokyčių „dydį“. Sprendimai priimami vertinant visą situaciją, o ne vien radiologinį terminą.
Kada reikalingas rentgenas ar MRT?
Vaizdinis tyrimas ne visada yra pirmasis žingsnis. Hutchins ir kt. (2021) nurodo, kad esant nekomplikuotam ūminiam juosmens skausmui, kai nėra pavojingų požymių, įprastai nereikia skubiai atlikti vaizdinių tyrimų. Panašią kryptį pateikia ir VA/DoD gairės (2022): pirmiausia reikia vertinti ligos istoriją ir fizinis ištyrimą.
MRT ar kitas tyrimas tampa svarbesnis, kai yra progresuojantis ar ryškus neurologinis sutrikimas, įtariama rimtesnė būklė, simptomai prasidėjo po reikšmingos traumos arba tyrimo rezultatas galėtų pakeisti gydymo sprendimą. Tyrimo poreikį ir tinkamą metodą parenka gydytojas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją.
Jei MRT jau atliktas, naudinga ne tik perskaityti išvadą, bet ir palyginti radinio vietą bei pobūdį su Jūsų simptomais. Pavyzdžiui, vertinama, ar simptomai plinta ta kryptimi, kurios būtų galima tikėtis pagal galimą nervinės struktūros dirginimą, ir ar yra atitinkamų jėgos ar jutimo pokyčių.
Kas padeda valdyti simptomus?
Vieno universalaus „osteochondrozės gydymo“ nėra. Jei skausmas ar funkcijos sutrikimas susijęs su lėtiniu pirminiu nugaros skausmu, Pasaulio sveikatos organizacija (2023) rekomenduoja individualizuotą, į žmogų orientuotą priežiūrą. Jos dalimis gali būti aiški informacija, patarimai, struktūruota pratimų programa ir, kai reikia, kitos fizinės, psichologinės ar medicininės priemonės. Dažnai svarbesnis yra tinkamas priemonių derinys nei viena izoliuota procedūra.
Naudinga išlaikyti toleruojamą aktyvumą, palaipsniui atkurti sumažėjusius krūvius ir nevertinti kiekvieno nemalonaus pojūčio kaip naujo pažeidimo. Jei miegas, stresas, baimė judėti ar darbo krūvis stipriai keičia savijautą, šiuos veiksnius taip pat verta įtraukti į planą. Tai nereiškia, kad skausmas yra „tik galvoje“ – skausmo patirtį vienu metu gali veikti biologiniai, psichologiniai ir socialiniai veiksniai.
Vaistai kai kuriems žmonėms gali būti viena gydymo plano dalių. Jų pasirinkimą, vartojimo trukmę ir rizikas reikėtų aptarti su gydytoju ar vaistininku; nereikėtų savarankiškai nutraukti paskirtų vaistų vien dėl to, kad pradedama kineziterapija. Operacija taip pat sprendžiama ne pagal diagnozę „osteochondrozė“, o pagal konkrečią būklę, simptomus, neurologinius radinius, ankstesnio gydymo eigą ir specialisto įvertinimą.
Kaip gali padėti kineziterapija?
Kineziterapijos tikslas nėra „panaikinti“ MRT matomus amžiaus pokyčius. Konsultacijos metu vertinama, kokie judesiai ar krūviai keičia simptomus, kokia yra judesių amplitudė, jėga, ištvermė ir gebėjimas atlikti Jums svarbias užduotis. Jei simptomai plinta į galūnę, prireikus tikrinami jutimai, refleksai ir raumenų jėga, o nustačius požymių, kuriems reikalingas gydytojo įvertinimas, pacientas nukreipiamas toliau.
Pratimų programa parenkama pagal pradinę būklę ir koreguojama pagal reakciją į krūvį. Vienam žmogui pradžioje aktualiausia atkurti pasitikėjimą judesiu ir bendrą aktyvumą, kitam – didinti liemens, klubų ar pečių juostos jėgą ir ištvermę, trečiam – palaipsniui grįžti prie darbo ar sporto užduočių.
Hayden ir kt. (2021) apžvalgoje nustatė vidutinio tikrumo įrodymus, kad pratimų terapija mažina lėtinį nespecifinį nugaros skausmą, palyginti su poilsio rėžimu, įprasta priežiūra ar placebu. Tai pagrindžia aktyvų gydymą, bet ne vieną visiems tinkančią pratimų programą.
Manualinės technikos ar kitos procedūros kai kuriais atvejais gali būti naudojamos kaip papildoma priemonė simptomams laikinai palengvinti, jeigu tai padeda žmogui aktyviau judėti. Vis dėlto ilgalaikis planas sudarytas iš savarankiškumo, palaipsniui didinamas krūvio ir grįžimo į svarbias veiklas.
Ar galima sportuoti ir ką daryti paūmėjus?
Daugeliu atvejų pats osteochondrozės įrašas nėra priežastis atsisakyti sporto. Svarbiau pasirinkti toleruojamą pradinį krūvį ir jį didinti palaipsniui. Paūmėjus simptomams nebūtina visiškai nustoti judėti: dažnai pakanka laikinai sumažinti labiausiai provokuojančios veiklos apimtį, intensyvumą ar judesio amplitudę.
- Pradėkite nuo pakeliamo krūvio. Pasirinkite judesį ar veiklą, kuri nesukelia ryškaus ir ilgai išliekančio simptomų sustiprėjimo.
- Keiskite po vieną dalyką. Pirmiausia didinkite trukmę, pakartojimų skaičių arba svorį, o ne visus parametrus vienu metu.
- Stebėkite reakciją. Vertinkite savijautą ne tik atliekant pratimą, bet ir po jo: ar simptomai grįžta į įprastą lygį, ar pradeda plisti, ar atsiranda naujų jutimo ar jėgos pokyčių.
- Koreguokite poilsio intervalus. Jei krūvis buvo per didelis, sumažinkite dozę ir vėl didinkite ją nuosekliai.
Trumpalaikis skausmo padidėjimas nereiškia naujo audinių pažeidimo. Tačiau naujas ar progresuojantis silpnumas, ryškus tirpimas, pusiausvyros sutrikimas ar kiti neurologiniai pokyčiai nėra įprasta treniruotės reakcija – juos reikėtų įvertinti specialistui.
Kada kreiptis į gydytoją ar skubios pagalbos?
Dauguma nugaros ar kaklo skausmo atvejų nėra susiję su pavojinga liga, tačiau nedelsdami kreipkitės skubios medicinos pagalbos, jei atsirado vienas ar keli iš šių požymių:
- sutriko šlapinimasis ar tuštinimasis, atsirado šlapimo susilaikymas arba nelaikymas;
- nutirpo tarpvietės arba vadinamoji „balno“ sritis;
- greitai progresuoja arba yra ryškus vienos ar abiejų kojų silpnumas;
- po reikšmingos traumos atsirado stiprus skausmas, ypač jei yra osteoporozė ar ilgai vartojami kortikosteroidai.
Artimiausiu metu kreipkitės į gydytoją, jei kartu karščiuojate, neseniai sirgote infekcija, Jūsų imunitetas nusilpęs, anksčiau gydėtės dėl vėžio arba nepaaiškinamai krenta svoris. Planinį gydytojo ar kineziterapeuto įvertinimą verta suplanuoti, kai simptomai nepraeina, stiprėja, kartojasi, plinta į ranką ar koją arba vis labiau riboja kasdienę veiklą. Šie kriterijai atitinka VA/DoD (2022) pateikiamą rimtesnių būklių patikros logiką.
Svarbiausia žinutė
Osteochondrozė tyrimo išvadoje nėra nuosprendis. Vaizdiniai pokyčiai gali būti svarbūs, tačiau jų reikšmė priklauso nuo simptomų, funkcijos ir klinikinio įvertinimo. Dažniausiai naudingiausia ne ieškoti vieno „tobulo“ pratimo, o pasirinkti toleruojamą veiklą, nuosekliai didinti krūvį ir stebėti progresą pagal tai, ką vėl galite daryti.
Jei nugaros ar kaklo simptomai nepraeina, stiprėja arba riboja kasdienę veiklą, Myo Klinikos kineziterapeutai gali įvertinti Jūsų judėjimą, funkciją ir reakciją į krūvį bei padėti sudaryti tinkamą veiksmų planą. Registruokitės konsultacijai.
